Korp!Tilia jau trečią kartą kvietė dalyvauti akademiniame studentų seminare Šeteniuose spalio 13-15 dienomis.

Renginio tikslas ir prasmė – kalbėti mums patiems rūpimomis temomis, dalintis žiniomis, perskaitytais vertingais tekstais. Programą sudarė studentų pranešimai, skaitymai, ekskursijos, kino vakaras ir prasmingi pokalbiai unikaliame Nevėžio slėnyje.

Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: Šetenių kaimas yra Czesławo Miłoszo gimtinė, taip pat Leonido Donskio mylėta ir gyventa vieta, o šių dviejų mąstytojų idėjos ir įkvėpė organizuoti seminarą.

Kasmet seminaro kryptį nusako pasirinktas raktažodis, šiemet tai buvo OPTIMIZMAS. Iš pirmo žvilgsnio tema galėjo skambėti netikėtai: visuomenėje optimizmas kartais paviršutiniškai siejamas su kritinio mąstymo stoka ir atotrūkiu nuo realybės, tad kodėl reikšminga apie jį kalbėti? Ką ir kaip diskutuoti apie optimizmą karo, klimato krizės akivaizdoje? Kokia optimizmo vieta kultūros filosofijoje, ar jis reikalingas kultūros kritikoje, kam reikalingas optimizmas dorojantis su kasdieniais gyvenimo iššūkiais?

Sekant L. Donskio idėja, kad optimizmas yra tikėjimas blogio laikinumu, tai yra būtinas, nors ir sudėtingas, vertybinis apsisprendimas. Gyvenant su optimizmo nuostata renkamasi kasdien aktyviai steigti savo pasaulį, savo tikrovę; tai ne pasyvi reakcija, prisitaikanti prie išorės aplinkybių, o sąmoninga kryptis, ilgainiui tampanti, kaip sakė Tomas Venclova, savotiška pranašyste. Optimistiškas gyvenimas turi pozityvų tikslą, kai kovojama UŽ, o ne PRIEŠ. Optimizmas – tai viltis, drąsa, ryžtingas asmeninis pasirinkimas ir sąmoningai alternatyvi pozicija vyraujančiam pesimistiniam tonui. Optimizmas gali būti ir intuityvus gėrio pasirinkimas, tačiau bet kuriuo atveju ilgalaikei optimistinei pozicijai išlaikyti būtina valia. Įdomu, kad antrojo mūsų renginio įkvėpėjo, Czesławo Miłoszo pozicija buvo kitokia, manichėjiška: poetas XX a. blogį laikė milžiniška visa apimančią savarankiška galia, kuri esą geba pavergti protus, užvaldyti mases, žudyti ir kankinti.

Optimizmo ir pesimizmo, gėrio ir blogio prieštaros puikiai tiko Šetenių savaitgalio diskusijų idėjinei aplinkai ir kvietė kurti dialogą, įvairiai apmąstant šias pamatines kategorijas.

Penktadienį vyko trumpametražių filmų “Holivudas pasiūlė per mažai” (rež. R. Oičenka, 2017) ir “Mėgėjai” (rež. A. Antanavičius, 2015) peržiūra.

Šeštadinieno programoje pranešimus skaitė: sen!Arijana Kotova (tema – “Humoras partizaniniame kare”), Agnė Suchodolskytė (tema – “Knyga kiekvienam galinčiam skaityti žmogui: skaitymo politika sovietų Lietuvos kaimo bibliotekose”), Aistis Kitovas (tema– Tautos ūkio motoras: ekonominis nacionalizmas Lietuvoje 1930-1940 metais), Laura Puciataitė (tema – “Tapatybė, nostalgija ir prisitaikymas pietų lėkštėje: Lenkijos pieno barų vaidmuo išsaugant praeitė ir palaikant dabartį”) ir Karolina Motiejūnaitė (tema – “Optimizmas įveikti patriarchatą išsilaisvinant iš normų: girl dinner praktikos TikTok’e”).

Po pietų Fil!Povilas Andrius surengė skaitymus, Roma Kožukauskienė išsivedė į pasivaikščiojimą po Šetenių apylinkes, o vėliau vykusioje diskusijoje “Optimizmo švietime beieškant” savo įžvalgomis dalinosi Elžbieta Banytė ir Dalius Vinciūnas. Dieną užbaigė poezijos vakaras su jame dalyvavusiais Alina Borzenkaite ir Martynu Pumpučiu.

Paskutinę akademinio savaitgalio dieną studentai dalyvavo susitikime su visuomenės veikėja Birute Garbaravičiene “Optimistė po nevilties” ir vyko į ekskursiją Paberžėje.