Galimybė Lietuvoje kurtis studentiškai kultūrai atsirado kartu su Vilniaus universiteto įsteigimu dar 1579 m. Įkūrus universitetą LDK tapo „akademine šalimi“, o jos studentai – svarbia visuomenės dalimi. Tačiau šiuolaikinės studentijos judėjimo užuomazgas, bei korporantiškųjų tradicijų ištakas galime rasti kiek vėliau –  XIX a. filomatų, filaretų, nenaudėlių ir masonų draugijų veikloje. Tuo metu šios organizacijos buvo subūrusios gausų studentų skaičių, jos taip pat turėjo savo įstatus, narių priėmimo taisykles ir simbolius. Organizacijos jungė visas akademinės bendruomenės dalis, turėjusias ryšių ir su plačiąja visuomene.

Po universiteto uždarymo 1832 m. studentijos judėjimas Lietuvoje buvo užgniaužtas. Tačiau tai neužgniaužė studentų užsispyrimo. Negalėdami užsiimti korporantiška veikla Lietuvoje, studentai netrukus pradėjo organizuoti savo veiklą užsienio universitetuose: Prūsijoje nuo 1829 m. iki 1936 m. nuolat veikė studentų brolija (nuo 1894 m. korporacija)‘‘Littuania‘‘, Maskvos universitete lietuvių studentų draugija veikė nuo 1880 m., Varšuvos universitete 1888 m. įsikūrė lietuvių studentų draugija „Lietuva“  ir kt. Studentų patirtis užsienio universitetuose padėjo tvirtesnį pagrindą studentiškų korporacijų kūrimuisi Lietuvoje, iš svetur atkeliavo ir vokiškų korporacijų „Landsmannschaften“ modelis.

Apie Lietuvoje veikusią studentiją vėl galima kalbėti tik nuo 1922 m., kuomet buvo įsteigtas Lietuvos universitetas Kaune. Tarpukariu atsikūrus Lietuvos valstybei formuojasi ir korporantyvizmo judėjimas universitetuose. Prie vienintelio universiteto Lietuvoje ima kurtis ir studentiškos draugijos, kurios tuo metu vienijo itin daug studentų. Teigiama, kad tarpukariu korporacijoms priklausė beveik visi Lietuvos studentai. Įdomu tai, kad studentai galėjo priklausyti kelioms iš organizacijų, bet korporaciją galėjo pasirinkti tik vieną. Skirtingos korporacijos tarpusavyje konkuruodavo, o dažnai buvo aktyvios ir politiškai – deklaruodavo savo paramą vienai ar kitai politinei srovei. Viena ryškiausių ir gausiausių korporacijų tarpukaryje – 1922 metais susikūrusi Neo – Lithuania, kūrusi savitą korporaciją su svarbiausiais lietuvybės idealais. Vienijanti itin gausų ratą studentų, „Naujoji Lietuva“ tarp savo garbės narių turėjo tokius žymius Lietuvos valstybės veikėjus kaip dr. Joną Basanavičių, Juozą Tumą – Vaižgantą, Petrą Vileišį, Antaną Smetoną ir daugybę kitų. Per Lietuvos valstybingumą tarpukaryje taip pat susikūrė ir iki šiol egzistuoja: Studentų skautų draugovė (įkurta 1924m.); Lietuvos šaulių studentų korporacija ,,Saja‘‘ (įkurta 1934m.); Studentų ateitininkų technikų korporacija „Grandis“ (įkurta 1932m.). Iš viso Lietuvoje iki 1940 – ųjų metų veikė apie 30 korporacijų.

Antrojo pasaulinio karo bei sovietinės okupacijos metais studentų susivienijimai buvo griežtai draudžiami, todėl okupacijos metais korporantyvizmo tradicija Lietuvoje nebuvo tęsiama, o dauguma tiesiog nutraukė savo veiklą. Žinoma, pasitraukę į vakarus kai kurie entuziastai atkūrė korporacijų veiklą. Tarp užsienyje veiklą tęsusių korporacijų galima paminėti korp! Grandis, kuri nuo 1950 metų gana aktyviai veikė Vokietijoje, o nuo 1958 metų ir Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aktyviausia ir gausiausia tarpukaryje korporacija Neo – Lithuania nuo 1955 metų veikė Kanadoje. Tačiau užsienyje atkurtos  korporacijos veikė labiau idėjiškai.

Kalbant apie korporacijas veikiančias šiandien, reiktų paminėti, jog vienos korporacijos atsikūrė po ilgos pertraukos – Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o kitos yra dar visai jaunos, tačiau veikiančios tarpukario korporacijų principu. Pagrindinės visus vienijančios idėjos yra Tėvynės meilė, patriotiškumas, bendruomeniškumas ir visuomeniškumas. Korporacijos Lietuvoje XXI a. veikia daugiau idėjiniu pagrindu. Užsiimdamos visuomenine veikla studentų draugijos populiarina dalykus, kurie patiems studentams yra aktualūs bei dažnai susiję su jų studijuojamu dalyku. Šiandien turime 11 korporacijų:

KORP!  NEO-LITHUANIA: Tautinė lietuvių studentų korporacija, seniausia Lietuvoje veikianti korporacija, susikūrusi 1922 m. Korporacija atsikūrė 1990 m.

KORP! VYTIS IR AKADEMINĖ SKAUČIŲ DRAUGOVĖ (ASD): studentų skautų organizacija, įkurta 1924 m. ir atkurta 1991 m., turi skyrius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

KORP! FRATERNITAS LITUANICA ET PATRIA: LSMU studentų ir gydytojų korporacija. Buvusių savarankiškų ir atskirų korporacijų ištakos siekia 1908 m. ir 1931m. Abi susijungė 1975 m., o 1991 m. – atsikūrė.

KORP! GAJA: Studentų ateitininkų medikų korporacija. Įregistruota 1928 m.  Atkurta 2005 m. Kauno medicinos universitete (dab. LSMU).

KORP! ROMUVA: Išeivijos korporacija, vienijanti lietuvius ir jiems giminingų aisčių genčių kilmės atstovus. Įsisteigė 1930 m. Kaune, 1966 m. atgaivinta ir veikia iki šiol Melburne, Australijoje.

KORP! PLIENAS: Kauno technologijos universiteto studentų vyrija. Įsteigta 1931 m.  Atkurta 1995 m. kaip KTU studentų korporacija „Plienas“.

KORP! IUSTITIA: VU  Teisės fakulteto ateitininkų korporacija. Įregistruota 1931 m., atkurta 2013 m.

KORP! GRANDIS: Studentų ateitininkų technikų korporacija. Įsteigta 1932 m.  Atkurta 1999 m.

KORP! SAJA: Lietuvos šaulių studentų korporacija. Ištakos siekia 1934 m., 2010 m. Lietuvos šaulių klubas reorganizuotas į korporaciją, kuris šiuo metu turi skyrius Vilniuje ir Kaune.

KORP! TILIA: Vilniaus universiteto studentų istorikų korporacija. Įkurta 1989 m., po trumpos pertraukos atkurta 2009 m.

KORP! TAUTITO: KTU tautinė katalikiška korporacija. Įkurta 1997 m.

CORP! REPUBLICA: VU TSPMI studentų korporacija. Įkurta 2001 m.

Pirmuosius studentų judėjimus neabejotinai vienijo tie patys tikslai – puoselėti lietuvybę, jaunatviška energija prisidėti prie visuomenės gerovės, generuoti naujas idėjas išlaikant pagarbą tradicijai, šviesti kraštą akademine ir pilietine veikla. Bendros vertybės sieja ir šių dienų korporacijas – dirbti Tėvynei, viešai deklaruoti  savo vertybes ir tvirtinti jas darbais, išlieka vienu iš pagrindinių į skirtingas korporacijas susivienijusių studentų tikslų.

Šiandien vis dažniau pastebimas tarpkorporacinis bendradarbiavimas – kartu organizuojami renginiai, šventės, projektai ir akcijos, prie kurių prisideda kelios skirtingos korporacijos.  Dažni susitikimai, korporacijų suvažiavimai siekia bendromis jėgomis populiarinti korporantyvizmo idėjas Lietuvoje.

Lietuvos Korporacijų Konventas 2016

Lietuvos Korporacijų konventas 2016