Daugelis pirmųjų studentiškų organizacijų kūrėsi geografinės vietovės pagrindu, o tai formavo patriotiškus jausmus, tautiškumą, ryšį su valstybe ir savojo krašto istorija.

 

Studentiškų organizacijų kūrimasis turi gilias tradicijas.  Nuo pat pirmųjų universitetų Europoje įsteigimo XI a., iš skirtingų kraštų atvykę jaunuoliai bei dėstytojai pradėjo burtis į Nationes (liet. Nacijas), kurios turėjo padėti užtikrinti lygias teises su kitų šalių studentais, o taip pat suteikti galimybę daryti įtaką universiteto sprendimams, liečiantiems jų interesus. XIV amžiuje, pradėjus kurtis pirmiesiems vokiškiems universitetams, buvo išlaikyta panaši sistema – tuo metu studentai apgyvendinami bendrabučiuose, dar vadinamuose bursomis (vok. Bursche), į kuriuos buvo skirstoma pagal kilmės regioną. Siekiant pabrėžti savo narystę tam tikrai bursai ir kraštui, ima ryškėti skirtumai: atsiranda simboliniai ženklai, spalvotos drabužių detalės. Nuo XVI amžiaus pradeda kurtis brolijos, vadinusios save Landsmannschaften, tai – žemių pagrindu susiformavusios bendruomenės, kurių tikslas – bendrai apsiginti nuo išnaudojimo. XVIII amžiuje Landsmannschaften pradeda nykti ir slaptos organizacijos, vadinamos Studentenorden (liet. Studentų ordinai), perima jų ritualus: griežtai reglamentuoja nario priesaiką, privalomą elgesį, nustato skiriamuosius jų bruožus. Visos šios tradicijos išlaikė tęstinumą iki šių dienų, nes iš išnykusių Landsmannschaft‘ų ir uždraustų Studentenorden‘ų XIX a. išaugo Corps (sąvoka „corpus“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia kūną ar grupę). Būtent XIX amžiuje susikūrė studentiškos korporacijos, kurios ir yra tikrieji dabartinių korporacijų protėviai.