1987 m. vis garsiau ėmė skambėti vieši protesto balsai, reikalaujantys Lietuvos nepriklausomybės. Lietuvoje prasidėję sociopolitiniai pokyčiai neišvengiamai palietė ir studentų gyvenimus, šie ėmė laužyti sovietinį universiteto modelį. Imta ieškoti naujų saviraiškos priemonių, būdų.

Dar 1987 m. keli Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pirmakursiai studentai įkūrė bendriją, kuri aktyviai dalyvavo fakulteto gyvenime, organizavo renginius, o tuo pačiu nelikdavo Lietuvoje vykstančių permainų nuošalyje. Neretai, bandydami save realizuoti, jie peržengdavo oficialiąsias universiteto taisyklių ribas. Pamažu uždara bendruomenė išsikristalizavo ir įgijo būsimosios Vilniaus universiteto studentų istorikų korporacijos Tilia pavidalą.

Bendruomenės nariai nusprendė, kad jų uždarą ratą derėtų paversti organizacija: su aiškiu pavadinimu, įstatais ir struktūra. Pradėjus ieškoti pavadinimo korporacijai, ilgai nerasta visus tenkinusio varianto. Vieni siūlė korporacijai suteikti Klėjos, istorikų mūzos, vardą. Vis dėlto ilgainiui apsistota ties Tilia (lot. – liepa). Vienas korporacijos steigėjų, Žemė, kasdien į paskaitas atvykdavo dviračiu ir visuomet apsukdavo keletą ratų aplink kiemelyje esantį fakulteto simbolį – Liepą. Kartą, besukdamas eilinį ratą, Žemė sustojo ir savo bičiuliui Tėvui pareiškė, kad korporacijai bus suteiktas vardas Tilia. Žemei niekas neprieštaravo. Liepos metafora puikiai atspindėjo korporacijos sąryšį tiek su Lietuva, tiek su fakultetu, tiek ir pačia istorija.

Oficialiai Vilniaus universiteto studentų istorikų korporacija Tilia buvo įsteigta 1990 m. vasario 26 d. Iš pradžių korp!Tilia buvo atvira tik studentams vyrams. Steigiamuosiuose įstatuose buvo suformuluoti svarbiausi korporacijos tikslai, taisyklės, idėjos, apibrėžtas korporanto santykis su simbolika. Buvo pasirašyta ir deklaracija, kuria viešai paskelbta apie studentų istorikų korporacijos įsikūrimą. Nors korp!Tilia įkūrimas daugiau ar mažiau sutapo su kitų panašių organizacijų įkūrimu (ar atkūrimu), tačiau korp!Tilia nariai tvirtino, jog studentų istorikų organizacija yra unikali, aiškiai apsibrėžusi savo veiklos erdves: dirbama Tėvynei, Universitetui ir Istorijai. Korporantai–signatarai troško prisidėti prie kovos su byrančiu režimu ir drauge kurti savitą Lietuvos viziją. Visus korporantus turėjo vienyti obalsis Historia est magistra vitae (lot. Istorija yra gyvenimo mokytoja). Šiame kontekste Historia reiškė kur kas daugiau nei tik studijų kryptį: į šį žodį sutilpo ir Lietuva, ir Universitetas, ir Istorija kaip korporacijos nariui sava erdvė. Žodis est buvo siejamas su darbu: viskas, kas egzistuoja, yra sukurta darbu; magistra – su mokymu, tradicija, vitae – jaunystės dvasiniu polėkiu. Korporacija buvo apibrėžta kaip nepolitinė studentų organizacija, apsiribojanti kultūrine ir profesine veiklos kryptimis.

Naujai susikūrusi korp!Tilia dar aktyviau įsitraukė į fakulteto gyvenimą. Kasmet organizuotos Istorikų dienos (IFDI), balandis tradiciškai buvo pradedamas Melagių kermošiumi. Korporantai netgi įkūrė Klėjos vardo leidyklą. Po Nepriklausomybės atkūrimo atsivėrė dar daugiau galimybių: korporantus pasiekė žinia apie 1989-1990 m. susikūrusią ISHA (International Students of History Association). Korp!Tilia nariai ėmė dalyvauti ISHA renginiuose, netgi patys juos organizuoti: 1998 m. surengta konferencija, 2008 ir 2013 m. – seminarai.

Vis dėlto korp!Tilia istorija – tai ne vien pakilimų istorija. Dinamiškas universiteto gyvenimas nulėmė ir korporacijos dinamiką: vienai kartai baigus mokslus, kitai nepavykdavo užpildyti atsivėrusio vakuumo, tad korporacijos gyvenime galima užfiksuoti bent keletą pertrūkių. Paskutinysis baigėsi 2009 m., kai korporacija atsinaujino ir ėmė vėl aktyviai dalyvauti fakulteto gyvenime.

EMBLEMA NAUJAUSIAS

Korp!Tilia emblema

Kiekviena karta su savimi atsineša kažką naujo: šiandien nebėra nei Klėjos leidyklos, nei Melagių kermošiaus, priešingai nei 1989-1990 m., korporacija nebėra skirta tik vyrams. Tačiau bendri korporantyvizmo principai išliko net ir keičiantis kartoms, tuo korp!Tilia nariai ypač didžiuojasi. Nors tradicijos yra dinamiškas reiškinys, tačiau kai kurios – nekinta. Ir šiandien korporantams pati svarbiausia rudens diena švenčiama pakeliant kandidatus į junijorus, priimant juos į korp!Tilia gretas. Žvakė, alus, daina ir Liepa – viskas, ką Jums reikia žinoti apie šią ceremoniją.

Alus – organiška korporantų ir istorikų egzistencijos dalis. Alaus gėrimas – ne tik būdas švęsti, tačiau ir brolybės bei vienybės simbolis. Neatsitiktinai viena iš Klėjos išleistų knygų yra apie alaus gaminimą. Sklando legendos, kad korp!Tilia emblema buvo sukurta pažvelgus į keturis alaus sklidinus bokalus ant stalo iš viršaus. O ir dainos tarp korporantų niekad netyla, kiekviena korp!Tilia šventė pradedama studentų himnu Gaudeamus Igitur, pašlovinant jaunystę, bendrystę ir gyvenimo džiaugsmą.

Pirmuosiuose įstatuose pažymima, kad kiekvienas korporantas privalo turėti ir gerbti savo simboliką: kepurėlę, marškinius, žalią kaklaraištį, cirkulį, ženkliuką ir emblemą. Šiandien korp!Tilia spalvūnas rengiasi kiek kitaip: atsisakyta kaklaraiščio ir marškinių, cirkulis yra išsiuvinėtas kepurėlėje, o ženkliuką puošia emblema. Korp!Tilia spalvos – žalia, juoda ir mėlyna. Visos jos susijusios su korporacijos, kaip Liepos, metafora: žalia simbuolizuoja gyvybę ir yra junijorų, be kurių neįmanomas korporacijos gyvavimas ir atsinaujinimas, spalva. Juoda simbolizuoja žemę ir yra siejama su senjorais, kurie subrandina pagrindines korporacijos veiklos idėjas. Mėlyna – aliuzija į dangų, į kurį vis augdama stiebiasi Liepa, tuo pačiu – tai ir filisterių spalva.

Korp!Tilia niekada nesiorientavo į kiekybę. Į uždarą korporantų bendruomenę kasmet priimami vos keli Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai. Nedidelis narių skaičius niekad nebuvo suvokiamas kaip trūkumas, veikiau – privalumas: mes itin vertiname vidinę korporantų bendrystę.

Šiandien korporacija yra kitokia nei 1987-1989-1990 m. Tačiau išliekame ištikimi mūsų obalsiui, dirbame Universitetui, Lietuvai ir Istorijai. Rengiame pasivaikščiojimus po Vilnių, organizuojame teatralizuotas ekskursijas, pašnekesius, diskusijas su fakulteto bendruomenės atstovais – veiklos mums nestinga. Vertiname organizaciją, kurios dalimi esame, mylime Liepą ir, žinoma, mėgstame alų.