Konwent Batoria

Lenkiškojo korporantyvizmo ištakų reikėtų ieškoti XIX a. Vokietijoje, kurioje susikūrusius korporacijų modelius kaip burschenschaft  arba corps  perėmė vėlesnės korporacijos. Tikroji lenkiškojo korporantyvizmo pradžia siejama su 1828 m., kai lenkų tautybės Dorpato (dab. Tartu) Universiteto studentai įkūrė landsmannschaft, kurį pavadino Polonia (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į Konwent Polonia) – apie šią korporaciją straipsnį yra parašęs sen!Povilas, kurį galite perskaityti čia. Minėtoji korporacija tapo pavyzdžiu naujai besikuriančioms lenkiškoms akademinėms korporacijoms. Šiame straipsnyje bus pristatyta pirmoji Vilniuje įkurta lenkiška korporacija, taip pat tai yra viena iš 2 savo veiklą Lenkijoje tęsiančių, atsinaujinusių Vilniaus korporacijų – Konwent Batoria.

Konwent Batoria įkūrimas

Akademicki Konwent Batoria buvo įsteigtas 1922 m. kovo 19 d. Konwent Batoria susikūrė korporacijos Konwent Polonia pavyzdžiu – po daugkartinių tada dar būsimų batorusų vizitų Konwent Polonia būstinėje, kur jie buvo susipažindinami su korporantiškomis tradicijomis bei ceremonialais. Naujai susikūrusios organizacijos tėvais yra laikomi Stepono Batoro Universiteto studentai Kazimierz Horoszko, Jan Bublej, Władysław Janiszewski, Stefan Kownas, Włodzimierz Kucharkowski, Jerzy Mroczkiewicz, Wacław Palewicz, Aleksander Sobolewski, Jan Tarwid, Cyprian Ufnal bei Witold Żarnowski. Naujos korporacijos įkūrėjai pagrinde buvo kilę iš Minsko, Kauno bei vidurio Lenkijos – ko gero, jie buvo pažįstami dar nuo kovos prieš Raudonąją Gvardiją laikų.

Korporacijos spalvomis buvo pasirinktos mėlyna, balta ir auksinė, kurios simbolizuoja mokslą, tėvynę ir garbę. Korporacijos spalvos sutapo ir su jos devizu: Scientia-Patria-Honor. Ant korporantų kepurėlių (dekiel) buvo pavaizduota septynkampė žvaigždė, ant kurios buvo kvadratas, kurio 4 kampai simbolizavo pirmąją keturių asmenų Valdybą. Perskelto korporacijos herbo skydo dešinėje, raudoname fone matomos baltos Trys Iltys – Stepono Batoro, kurį K!Batoria įkūrėjai pasirinko savo patronu, herbas, tuo tarpu kairės skydo dalies fonas įgavo korporacijos spalvas – mėlyną, baltą ir auksinę, ant baltos spalvos fono buvo patalpintas Konwent Batoria cirkulis.

Konwent Batoria herbas 1937 m. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/wp-content/uploads/2010/05/zaproszeniebat-duzy.jpg

Veikla

Pirmieji korporacijos veiklos metai nebuvo lengvi. Universiteto Senatas ilgą laiką delsė su korporacijos statuto patvirtinimu, o batorusų būstinė tuomet buvo Vilniaus priemiestyje (Lvovo g.) – tai trukdė potencialiems kandidatams dalyvavimą susirinkimuose. Profesoriui W. Nowodworskiui prisiėmus korporacijos globėjo vaidmenį buvo paspartintas konvento įregistravimas Stepono Batoro Universitete. Jau 1922 metais įvyko pirmasis Batoria konventas, kuriame buvo išrinkta korporacijos valdžia, tų pačių metų lapkričio 12 d. įvyko korporacijos vėliavos šventinimo iškilmės. Dalyvaujant gausiam būriui profesorių bei studentų, buvo pašventinta korporacijos vėliava. Nuo to laiko korporacijos veikla įgavo visiškai kitokį pagreitį ir reikšmę – su savo motininės korporacijos Konwent Polonia pagalba, Batoria įsiliejo į bendrą Lenkijos studentiškų korporacijų veiklos srautą. 1923 m. gegužės mėnesį Konwent Batoria dalyvavo III Lenkijos Akademinių Korporacijų Sąjungos suvažiavime, o 1924 m. kartu su Konwent Polonia organizavo IV suvažiavimą. Šis suvažiavimas tapo išskirtine galimybe parodyti korporantų prisirišimą prie Vilniaus miesto, ir tuo atsakyti į antilenkiškus lietuvių bendruomenės pareiškimus – IV suvažiavimas oficialiai prasidėjo 1924 m. gegužės 8 d. Stepono Batoro Universitete. „Vilnius – „Spindulingųjų“ lopšys — palanki aplinka gyventi korporacijoms dėl puikios susitelkimo atmosferos ir tradicinio nuoširdaus draugystės jausmo“ – šiais žodžiais suvažiavimas buvo pradėtas. K!Polonia nario siūlymu buvo nutarta rinkti knygas (tiksli knygų rinkimo priežastis nėra žinoma) ir taip pasipriešinti lietuvių bendruomenei[1]. Suvažiavimo metu korporacijos parengė specialų prašymą valdžiai, kuriuo buvo užprotestuotas žydiškų korporacijų tvirtinimas (tokį protestą galima paaiškinti R. Dmowskio ir jo partijos Narodowa Demokracja ideologijos populiarumu tarpukario Lenkijoje). Šiuo laikotarpiu Batoria pagerino savo kontaktus su Stepono Batoro Universiteto profesūra – garbės filisteriais tapo profesorius K. Opoczyński, J. Oko bei kunigas rektorius Cz. Falkowski. Ypatingą simpatiją Batoriai reiškė profesorius S. Schiling-Siengalewicz, kuris labai dažnai dalyvaudavo korporantų susirinkimuose bei vakarėliuose. Dažnais ir labai mėgiamais korporantų svečiais buvo generolai J. Haller bei J. Dowbor-Muśnicki, kuris korporacijos garbei vieną iš savo žemės valdų netoli Poznanės pavadino “Batorowo”.

Konwent Batoria nario kepurėlė. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/wp-content/uploads/2010/05/dekielbatorii-duzy.jpg

Ne mažiau svarbūs Konwent Batoria veikloje buvo 1924 metai – korporacija perkėlė savo būstinę į Trakų gatvę 2 (Umiastovskių rūmai), kas palengvino korporacijos veiklą. Būstinėje dažniau lankydavosi kandidatai, nariai bei svečiai. Tai, jog būstinės perkėlimas suvaidino svarbų vaidmenį korporacijos veikloje liudija staigus kandidatų skaičiaus augimas. Pagrinde korporacijos nariais tapti norėjo teisės ir farmacijos studentai. Be vidinių reikalų tvarkymo, korporacija taip pat užmezgė ryšį su draugija Rozwój,  o tiksliau – su moteriškąja tos draugijos sekcija, kurios narės dažnai būdavo kviečiamos į šokių vakarus. Batoria taip pat nepamiršo ir bendrakorporacinių tikslų – buvo sukurta Tarpkorporacinė Vilniaus Draugija, kurios viena iš aktyviausiu narių buvo Konwent Batoria.

1929 m. buvo išskirtiniai ne tik K!Batoria, tačiau ir visai korporantiškai Vilniaus bendruomenei, kadangi tais metais (spalio mėn.) buvo švenčiamos Stepono Batoro Universiteto 350-osios įkūrimo metinės, kurių proga K!Batoria surengė eiseną Vilniaus gatvėmis iki Skargos kiemo, kurią vainikavo iškilmingas komersas (alutis), įvykęs Akademiniame Židinyje. Komerse, be visų Vilniaus korporacijų, taip pat dalyvavo atstovai iš Varšuvos – K!Lechicja ir K!Ostoja, iš Poznanės – K!Baltia ir K!Lechia, bei Lvovo – K!Lutyko-Venedya.

XX a. 4 dešimtmetyje Konwent Batoria paminėjo dvi svarbias korporacijai datas – korporacijos įkūrimo 10 ir 15 metines. Korporacijos dešimtmečio minėjimo iškilmės prasidėjo gedulingomis mišiomis, aukotomis už mirusius jos narius, mišios buvo aukojamos kun. prof. Cz. Falkowskio. Pamaldose taip pat dalyvavo arkivyskupas R. Jabłrzykowskis. Po mišių Kolonų salėje įvyko K!Batoria susitikimas su dvasininkais, profesoriais bei kitų korporacijų atstovais. Po susitikimo svečiai karietomis važiavo į Universiteto parką, kur įvyko iškilminga ceremonija – sztychowanie (vok. landesvater), kurios metu korporantai savo kepurėles perdūrė kolegų špagomis (ši tradicija buvo paplitusi tarp Vokietijos studentų jau XVIII a. Pirminė jos reikšmė buvo jausmų išreiškimas merginai, vėliau tai tapo draugystės tarp dviejų studentų įtvirtinimo ritualu). Tai turėjo simbolizuoti amžiną tų asmenų draugystę (skylės, likdavusios po tokio ritualo būdavo užlopomos komiltono spalvų juostos fragmentu). Vakare iškilmių dalyviai susirinko prabangiausiame Vilniaus viešbutyje – Georges (Gedimino pr. 20), vakarėlyje taip pat dalyvavo draugijos Rozwój narės. Korporacijos 15-ojo gimtadienio iškilmės, po mišių, sztychowanie bei parodomojo alučio, vyko naujoje korporacijos būstinėje, kuri buvo Portowa (Pamėnkalnio) gatvėje 3.

Konwent Batoria 15-kos metų jubiliejaus šventė 1937 m. Iš https://batoria.files.wordpress.com/2008/11/komersz-wilenskiej-korporacji-batoria-19371.jpg?w=500&h=368

Nepaisant K!Batoria apolitiškumo – didžioji korporantų dalis įsitraukdavo į tokių organizacijų kaip Młodzież Wszechpolska, Stronnictwo Narodowe, Obóz Wielkiej Polski bei Myśl Mocarstwowa veiklą. Nepaisant korporantų įsitraukimo į nacionalistinių organizacijų veiklą, nei vienas iš jų nenaudojo Konwento spalvų politinės krypties propagavimui.

Svarbiu korporacijos veiklos elementu buvo dvikovos, kurios anuomet buvo suvokiamos kaip įrankis ginant garbę – ne tik korporacijos, tačiau ir visos Lenkijos Respublikos. Paminėtinas yra atvejis, kai pasisėdėjimo su rusų korporacija Ruthenia metu, vienas jos narys, pavarde Babanowas, pareiškė, jog visa Lenkija greitu metu taps Priwislennym krajem. K!Batoria spalvūnas St. Czyżykas iškvietė Ruthenia narį į dvikovą, iš kurios minėtasis “Azijos aiškiaregys” išėjo gyvas, tačiau sunkiai sužeistas į petį.

17 metų K!Batoria veiklos laikotarpis iki karo buvo korporantyvizmo idėjų žydėjimo ir plitimo Vilniaus studentų tarpe laikas. K!Batoria tapo motinine korporacija K!Leonidania ir K!Concordia Vilnensis. Taip pat nebuvo pamiršta rūpintis naujų narių pritraukimu į Batorią – skaičiuojama, jog per visa tarpukario laikotarpį Konwente veikė apie 200 žmonių. Dinamiškas korporacijos vystymasis buvo nutrauktas II Pasaulinio karo, o vėliau vokiečių-bolševikų okupacijos. Daugelis korporacijos narių žuvo 1939 metų kovose, kiti buvo nužudyti sovietų ir vokiečių kalėjimuose, 3 nariai buvo sušaudyti Katynėje, o išgyvenę batorusai aktyviai dalyvavo pogrindžio valstybės bei Lenkijos Armijos veikloje Vakaruose. Nepaisant atsidavimo ir narsos, kuria pasižymėjo batorusai, 1945 metai jiems nereiškė nei karo, nei persekiojimų pabaigos. Bolševikų valdžia negalėjo toleruoti žmonių, kurie labiau nei savo gyvybę vertino ir mylėjo laisvą ir nepriklausomą Lenkiją. Visą Lenkijos Liaudies Respublikos laikotarpį K!Batoria nariai (kaip ir kiti korporantai) buvo persekiojami ir diskriminuojami. Nepaisant to, jog dauguma jų savo išsilavinimą galėjo pagrįsti aukštųjų mokyklų diplomais, komunistinis valdžios aparatas neleido jiems užimti advokatų, gydytojų ar mokslininkų pareigų. Prieškario Lenkijos inteligentija buvo nustumta į paraštes.

Konwent Batoria veiklos atkūrimas

Per visą Lenkijos Liaudies Respublikos laikotarpį K!Batoria nariai susitikinėdavo paslapčia, kultivuodami senas tradicijas ir palaikydami draugystės ryšius. Vilniaus korporantų nepalaužiamumą galima įrodyti tuo, jog paslapčiomis buvo suorganizuotas Stepono Batoro Universiteto 400 metų įkūrimo metinių minėjimas. Korporantiškų vyresniųjų filisterių idėjų stiprybė davė impulsą jaunąjai kartai, kuri po 80 metų atkūrė korporaciją, tikėdamasi iš naujo atrasti senus tikslus, kurie visada buvo kiekvieno tos korporacijos nario kelrodžiu.

K!Batoria atkūrimo iniciatore tapo grupelė studentų iš Mikalojaus Koperniko Universiteto, kas turėjo ir simbolinę reikšmę, kadangi Torunės Alma Mater laiko save Stepono Batoro Universiteto tradicijų paveldėtoja. Su korporantiškomis tradicijomis studentus supažindino kolegos iš Poznanės K!Lechia. Su būsimaisiais batorusais susitikinėjo com!D. Nowicki, kuris ne tik jiems pasakojo apie korporantiškas tradicijas, tačiau ir apie K!Batoria simboliką, istoriją ir vertybes. 2002 m. gruodžio 7 dieną Torunės rotušėje įvyko Poznanės K!Baltia komersas, kurio metu 5 studentai gavo K!Batoria fuksų spalvas. Trys iš penkių studentų studijavo politologiją: Ł. Małkiewicz, J. Misztal, M. Józefiak, o P. Tomaszewski ir R. Zgorzelski buvo istorijos studentais. Šioje šventėje dalyvavo ne tik Torunės mokslininkai, tačiau ir prof. M. Mattoug iš vokiškos korporacijos Hauera Biellefeld, bei K!Lechia, K!Baltia ir K!Magna Polonia Vratislaviensis nariai.

K!Batoria aktyviai bendradarbiavo su Mikalojaus Koperniko Universiteto Politinės minties ir Diplomatijos Studentų moksline draugija, su kuria surengė parodą, skirtą studentiškam gyvenimui II Rzeczpospolitoje. Konwent Batoria atstovai kiekvienais metais dalyvaudavo Universiteto šventės iškilmėse prie Torunės Alma Mater patrono kapo. Svarbus simbolinis komersas įvyko 2006 m., kai šventėje dalyvavo Konwent Polonia – antros, veiklą atkūrusios lenkiškos tarpukario Vilniaus korporacijos, nariai.

Nereikėtų pamiršti ir Konwent Batoria tradicijų ir ypatybių. Vienas iš Konwent Batoria išskirtinumų buvo tai, jog Batoria turėjo labai daug gerų balsų – o netgi savo chorą, kuriam vadovavo Jerzy Kropiwnicki. Batoria nariai taip pat yra sukūrę daug lenkiškų korporantiškų dainų, kurias į savo dainynėlius įsirašė ir kitos korporacijos, pvz. Sobotni wieczór zabrał nas bei Jak wesoło jest żyć w korporacji. Įdomu yra tai, jog Konwent Batoria nariai alučių metu alaus bausmėms įvardinti naudojo specifinius pavadinimus: szluczek – vienas alaus gurkšnis, halbik – pusė alaus bokalo, ex – pilnas alaus bokalas, pigułka – alus su cigaretės pelenais bei pech – degtinės taurelės išgėrimas.

Sen!Eryk Tatol

Konwent Batoria Vilniuje 1926/1927. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/wp-content/uploads/2010/05/batoria1926-27-duzy.jpg

Konwent Batoria antspaudas su cirkuliu. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/wp-content/uploads/2010/05/pieczecbat-duzy.jpg

Literatūra


[1] „Pod przewodnictwem kol. Bartoszewicza z Polonji Zjazd zajął się gorąco sprawami Litwy, zakładając protest przeciwko gwałtom litewskim, uchwalając obowiązek zbierania książek (…).“ – Rocznik Korporacyjny 1828-1928, Warszawa 1928. p. 49