Kovo 2 d., saulėtą pirmąjį pavasario šeštadienį, kai Vilniaus senamiestis ošė nuo Kaziuko mugės, Universitas Vilnensis koridoriuose tvyrojo pakilios ir džiaugsmingos nuotaikos, kadangi studentų istorikų korporacija korp! Tilia iškilmingai minėjo savo veiklos trisdešimtmetį. Šią reikšmingą šventę paminėti susirinko ne tik Tilia korporantai nuo jauniausiųjų jos narių iki bendraįkūrėjų, bet ir kitų korporacijų atstovai, fakulteto, universiteto bendruomenė bei iškilūs akademikai. Dalyvavusiųjų geografija ne ką nemenkesnė – svečiai rinkosi ne tik iš Kauno, Biržų ir kitų Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos bei Estijos!
Šventė, kaip ir pridera korporacijai, prasidėjo akademiškai – jubiliejaus proga buvo surengta konferencija-diskusija, kurios ašinis klausimas: kodėl ir kam yra reikalingos studentiškos organizacijos universitete? Po dekano prof. dr. Rimvydo Petrausko ir korporacijos pirmininko sen! Povilo sveikinimų, konferenciją pradėjo korporacijos bendraįkūrėjas, filisteris Rimas Mikalauskas-Žemė. Fil! Žemė dalinosi savo prisiminimais ne tik apie pačios korporacijos atsiradimą bei jaunystės šėliones bendrabutyje su komiltonais, bet ir apie nesutramdomus Sąjūdžio laikus, kurių metu mezgėsi entuziastinga studentiškoji draugija. Svarstymus į kitą lygmenį kėlė ir biržiečio pastoriška laikysena. Savo prisiminimais dalinosi ir literatūrologas prof. dr. Paulius V. Subačius, pasakojęs apie Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubą, dar žinoma kaip Romuva, ir korproaciją Varpas, įkurtą humanitarų doktorantų Sąjūdžio metais. Profesorius šmaikštavo, kad viena iš Varpo suirimo priežasčių buvo tradicijos alaus gerti kartu neturėjimas. Tuo metu filosofijos daktaras Mantas Adomėnas skaitė pranešimą apie du universiteto kūnus: materialųjį ir žmogiškąjį, kalbėjo apie korporacijų priešistorę ir studentų bendruomenių reikšmę.
Po filosofiško žodžio pereita prie istorinių konkretybių, be kurių korporacijos, tuo labiau istorikų, neapsiena. Korp! Tilia senjoras Lukas Pocius pasakojo apie XIX a. iškilius Vilniaus universiteto studentus, priklausiusius Filomatams – Adomą Mickevičių ir Ignotą Domeiką. Svečias iš Rygos, Fraternitas-Arctica narys fil! Nikolai Putilin pasakojo apie rusų korporacijų tradicijas bei jų atsikūrimą šiuolaikinėje Rusijoje. Po trumpos kavos pertraukėlės, pro langus linguojant istorikų liepos šakoms, estafetę perėmė besisvečiuojančios korporacijos korp! Gaja, corp! RePublica ir korp! TauTiTo, pasakojusios apie savo tradicijas bei veiklą, orientuotą į visuomenės bei jaunimo švietimą, pilietiškumo, sveikatos, religinio ir techninio raštingumo ugdymą.
Jau vakarop visus svečius ir šventės dalyvius sutraukė tradicinis Alutis, šį kartą nuaidėjęs buvusiame basųjų karmelitų vienuolyne, dabartiniame Domus Maria viešbutyje. Po XVIII a. freskos skliautais bokalų žvangesys netilo visą vakarą – buvo sakomi gausūs tostai, dovanojamos įvairiausios dovanos – juk tokią progą atšvęsti reikia su trenksmu! Šventės metu skambėjo girdėti ir negirdėti prisiminimai iš korp! Tilia filisterių, trejinės, partizanų, liaudies ir korporacijų dainos, o šio jubiliejaus proga kolega iš Estijos netgi prabilo lietuviškai.
Tokia griausminga gaida jubiliejus nebuvo baigtas – visi, dar turėję jėgų ir ūpo, keliavo į dūzges gyvos muzikos klube „Artistai”, kuriame dar ilgai klegėjo įvairiomis kalbomis svečiai, šmėžavo savomis spalvomis bei kepurėlėmis.
Korp! Tilia trisdešimtmetis skelbiame ne tik įvykusį, bet ir sėkmingai pavykusį! Vivat!
jun! Rūta
