Kovo 21-oji pasitaikė neeilinė – jau dvidešimt penktąjį kartą skambėjo tostai užu šventinio stalo. Vakarop junijorai, senjorai, filisteriai bei galybė draugų rinkosi Technikos bibliotekos valgyklos salėje paminėti šio nuostabaus reiškinio – korp!Tilia – atsiradimo sukakties. Kelias valandas prieš susirenkant svečiams plušėję junijorai pasirūpino, kad ant stalo netrūktų vaišių, negestų žvakių šviesa bei kiekvienas prietelius rastų kelią į šventės vietą. Taip pat daugumai junijorų teko susidurti su dar vienu iššūkiu – pirmuoju alučiu, apipintu įvairiausiais mitais, išgirstais iš vyresniųjų. Neramia širdimi lauktas bokalų skambėjimas pasirodė nesąs toks jau baisus – pradžioje iš proto varęs alaus putojimas galop liko prisiminimu ir nė vienas neliko ištroškęs ar savo mėgstamos dainos nesudainavęs, tad junijorai jaučiasi kaip ir deramai atlikę savąją pareigą. Tarp dainų ir bokalų kilnojimo skambėjo ir sveikinimai bei palinkėjimai, kuriuos mums skyrė mūsų draugai iš kitų korporacijų – corp!RePublica, korp!Saja, korp!Fraternitas Lituanica, korp!Neo-Lithuania, korp!Vytis ir Akademinės skaučių draugovės, žodį tarė ir draugai istorikai iš studentų atstovybės bei fakulteto dekanas, dalindamiesi savais pastebėjimais apie korporacijos veiklą bei tradicijas. Žinoma, susibūrimo metu netrūko ir mūsų filisterių senų pokštų bei pasakojimų apie tai, kaip gimė idėja, koks buvo realizacijos kelias, su kokiais linksmais nutikimais susidurta organizuojant renginius. Nors būta keleto nesusipratimų bei nusižengimų alučio taisyklėms (mat šventinė nuotaika ne vieną gerokai išblaškė), nusiteikimas nesubjuro nė minutei. Na, o apleidę bibliotekos patalpas, šventėjai būriu patraukė į netoliese esančias užeigas, kuriose lig paryčių dalinosi korporantiška dvasia.

Tiesa, kadangi visa alučio medžiaga nebuvo suvartota, po keletos dienų teko rinktis draugėn ir galop darbas buvo atliktas lig pabaigos.

Taigi vis dar esame dėkingi savo draugams už palinkėjimus, dovanas bei buvimą drauge.

Jun! Greta Paskočiumaitė