Stepono Batoro Universitetas ir lenkų korporantyvizmo tradicija (I)

Konwent Polonia herbas.

Konwent Polonia herbas.

Šio tekstų ciklo tikslas – pristatyti 1919-1939 m. Vilniaus Stepono Batoro Universitete veikusias lenkiškas studentų korporacijas. Tekstai veikiau bus apžvalginio, o ne analitinio pobūdžio. Tekstuose bus aptariamos ne pilnos šimtametes tradicijas turinčių korporacijų istorijos, o tik bendrieji jų gyvavimo bruožai. Atsižvelgiant į specifinį organizacijų pobūdį, neišvengiamai susiduriama su šaltinių problema, be to, visų korporantiškų paslapčių obskurantams atskleisti ir nesinori. Ciklas pradedamas tekstu apie vieną seniausių USB korporacijų – Konwent Polonia.

Seniausios iki šių dienų išlikusios lenkiškosios akademinės korporacijos Konwent Polonia ištakos yra susijusios ne vien su XIX a. Vilniaus universitetu. Pasakojama, kad 3-ajame amžiaus dešimtmetyje dėl caro priespaudos subyrėjus slaptosioms Filaretų bei Filomatų organizacijoms, Vilniaus universiteto studentiškasis aktyvas persikėlė į šiek tiek liberalesnį Dorpato (dab. Tartu) universitetą. Būtent čia, 1828 m. gegužės 3 d. (sic!), buvo į kurta būsimoji Konwent Polonia korporacija (tuo metu – tiesiog Polonia), perėmusi vokiškąjį Landsmanschaft modelį. Tradiciškai tokios organizacijos turėjo šiuos skiriamuosius ženklus: spalvotas kepurėles, perpetinę juostą bei reguliaminą – korporacijos vidines taisykles apibrėžiantį dokumentą. Vis dėlto Polonia nebuvo tipinė Landsmanschaft korporacija: korporantai save suvokė kaip padalytosios Abiejų Tautų Respublikos tradicijos tęsėją ir puoselėtoją. Ne veltui ir korporacijos spalvos pasirinktos atitinkamai: avietinė, žydra bei balta, simbolizuojant Karūną, Lietuvą ir Rusią.

Deja, pirmieji Polonia gyvavimo dešimtmečiai nebuvo labai sėkmingi. Dorpate jau veikusios kelios Baltijos vokiečių studentų korporacijos naujosios organizacijos susikūrimą priėmė gana priešiškai. Su pirmu rimtu iššūkiu susidurta 1831 m., kai Polonia nariai masiškai įsitraukė į 1831 m. sukilimą. Šį numalšinus, nuvilnijusi represijų banga 1832 m. privertė laikinai nutraukti Polonia veiklą.

Konwent Polonia nario kepurėlė. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/index.php/muzeum-korporacyjne/wilno/konwent-polonia/

Konwent Polonia nario kepurėlė. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/index.php/muzeum-korporacyjne/wilno/konwent-polonia/

Vis dėlto dar 1834 m. Polonia atsikūrė ir įsivėlė į ilgalaikę konfrontaciją su tenykštėmis vokiečių korporacijomis, ilgai nepripažinusiomis Polonia legitimumo. Konfliktas užsitęsė net 23 metus, dvikovose dėl garbės žuvo 5 Polonia nariai bei 7 vokiečių korporantai – tik tada Polonia buvo pripažinta kaip visavertė korporacija Dorpato universitete. Šiuo laikotarpiu Polonia patyrė dar vieną smūgį: 1838-1839 m. didelė dalis korporantų buvo apkaltinti ryšių su sukilėlių grupuotėmis palaikymu ir buvo represuoti. Dėl šios priežasties bei spaudimo iš pačių organizacijos narių 1843 m. fil. Tito Chalubinskio iniciatyva Polonia nutraukė veiklą.

Po penkerių metų atsikūrusi Polonia persivadino į Ogół (liet. visuma), tačiau vėl prasidėję narių vidiniai nesutarimai suskaldė korporaciją: 1854 m. nuo organizacijos atsiskyrė grupuotė pavadinimu Szczegół (liet. detalė, smulkmena). Į pastarąją grupuotę stojo daugiausia naujai atvykę žmonės iš Lenkijos. Skilimas truko iki 1861 m., kuomet, pasiekus susitarimą, abi grupės susijungė į vientisą Konwent Polonia korporaciją, nors vidinių nesutarimų fiksuota iki pat 1863 m.

Prasidėjęs sukilimas vėl konsolidavo studentus: Konwent Polonia ir vėl itin aktyviai dalyvavo sukilime. Tai – vienas juodžiausių korporacijos veiklos laikotarpių: didelė dalis korporantų žuvo mūšiuose su Rusijos imperijos pajėgomis, kiti buvo ištremti į Sibirą arba bandė ieškoti ramybės traukdamiesi Vakarų kryptimi. Sukilimo laikotarpis kai kuriems korporantams atvėrė net ir kario–profesionalo karjerą, pvz., žinoma, kad tuometinis korporacijos pirmininkas baronas Ungaren-Stenbergas po sukilimo persikėlė į Vakarus, kovojo Italijos karuose kartu su Garibaldžiu, o 1870 m., Prūsijos – Prancūzijos kare pasižymėjo mūšyje ties Dijonu.

Laikrodžio grandinėlė, XX a. 2 deš. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/index.php/muzeum-korporacyjne/wilno/konwent-polonia/

Laikrodžio grandinėlė, XX a. 2 deš. Iš http://www.archiwumkorporacyjne.pl/index.php/muzeum-korporacyjne/wilno/konwent-polonia/

Po 1863-1864 m. sukilimo prasidėjo pogrindinis Konwent Polonia istorijos laikotarpis. Net ir tokiomis sąlygomis į korporaciją įstodavo naujų narių: iš Lenkijos nuolat atvykdavo studentai, trokštantys įsilieti į Konwent Polonia veiklą. XIX a. pab. Konwent Polonia tapo gausiausia lenkų studentų organizacija. Galutinai buvo sutvarkyta ir jos organizacinė struktūra, išgryninta organizacijos idėja. Pažymint vidinius pertvarkymus, 1898 m. buvo nuspręsta pirmą kartą oficialiai švęsti korporacijos gimtadienį. Tačiau viešumoje po ilgos pogrindinės veiklos Konwent Polonia pasirodė tik 1907 m., kuomet Adomo Bonasevičiaus iniciatyva organizacijos nariai viešai užsidėjo savo spalvas. Taip Konwent Polonia galutinai įtvirtino savo, kaip studentiškosios korporacijos, statusą. Tą gerai simbolizuoja ir 1909 m. sudaryta amžinoji draugystės sutartis su korp!Arkonia.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dalis korporantų aktyviai dalyvavo karo veiksmuose, o 1918-1920 m. – ir kovose su bolševikais. Būtent šiuo laikotarpiu Konwent Polonia persikėlė iš Dorprato į Varšuvą, tačiau po karo pabaigos atkūrus Vilniaus universitetą, buvo nuspręsta keltis į Vilnių, taip savotiškai pratęsiant įkūrėjų Filomatų bei Filaretų tradicijas.

 

Sugrįžimas į Vilnių (1919-1939 m.)

 Vilniuje Konwent Polonia įsikūrė 1919 m. gruodžio 17 d. dab. Gedimino prospekte (tuometiniame – Šv. Jurgio, o lenkų okupacijos metaisAdomo Mickevičiaus g.), 19 numeriu pažymėtame name. 1920 m. sausio 20 d. įvyko pirmasis Konwent Polonia narių susirinkimas, o tų pačių metų kovo 3 dieną organizacija buvo pripažinta kaip Stepono Batoro universiteto studentiška korporacija. Prasidėjo Konwent Polonia klestėjimo laikotarpis1. 1920 m. balandžio 20 d. Konwent Polonia persikėlė į naujas patalpas arčiau universiteto, į Vyskupų g. 10 buvusių De Reusų rūmų antrąjį aukštą (dabar – Universiteto g. atkarpa). Čia Polonia turėjo patalpas iki 1921 m. rudens, kuomet įsikūrė tuometinėje Karalių gatvės (dab. Barboros Radvilaitės g.) 7-ajame name. Čia korporacija „gyveno“ iki 1939 m.

Konwent Polonia namo dab. Barboros Radvilaitės g. Riterių salė, iš http://www.konwentpolonia.pl/kwatera/kwatery-konwentu-w-wilnie

Konwent Polonia namo dab. Barboros Radvilaitės g. Riterių salė, iš http://www.konwentpolonia.pl/kwatera/kwatery-konwentu-w-wilnie

Korporacija greitai tapo svarbia Vilniaus studentijos įvaizdžio dalimi. 1921 m. Konwent Polonia susijungė su Poznanės organizacija tuo pačiu pavadinimu K! Polonia, tačiau ši sąjunga subyrėjo 1924 m. Vilniaus Polonia iniciatyva. Tais pačiais 1921 m. Konwent Polonia buvo viena iš 6 korporacijų-steigėjų, kurių iniciatyva buvo įkurta visos Lenkijos akademinių korporacijų sąjunga. 1922 m. įsikūrė ir Konwent Polonia filisterių organizacija. Būtent šios korporacijos iniciatyva nuo 1922 m. Vilniaus Universitete pradėjo kurtis naujos studentų korporacijos. Tais pačiais metais buvo įkurta Korp!Batoria, o po 5-erių metų – Korp!Vilnensia. Apskritai, tarpukario Vilniuje egzistavo net 25 studentų korporacijos, ir iš jų tik trys – korp!Orientia, korp!Brygadia bei korp!Tataria – buvo įsikūrusios tuometinėje Aukštojoje Politikos mokslų mokykloje Vilniuje.

1928 m. spalio 12-14 d. Konwent Polonia Vilniuje atšventė savo 100 m. jubiliejų. Ši šventė buvo svarbi ne tik Konwent Polonia nariams, bet ir kitoms lenkų akademinėms korporacijoms. Šia proga Lenkijos studentų korporacijų sąjunga Varšuvoje išleido proginį leidinį pavadinimu Rocznik korporacyjny 1828-1928, kuriame buvo pristatyta lenkiškųjų studentų korporacijų istorija bei pateikiami svarbiausi dokumentai. Jubiliejaus proga Konwent Polonia nariai nusprendė pasistatyti sau rezidenciją Vilniuje (Polonia turėjo įsigijusi žemės sklypą dabartinio Operos ir Baleto teatro teritorijoje), tačiau šis planas greitai žlugo.

Konwent Polonia namo dab. Barboros Radvilaitės g. Riterių salė, iš http://www.konwentpolonia.pl/kwatera/kwatery-konwentu-w-wilnie

Konwent Polonia namo dab. Barboros Radvilaitės g. Riterių salė, iš http://www.konwentpolonia.pl/kwatera/kwatery-konwentu-w-wilnie

Konwent Polonia Vilniuje užmezgė artimus ryšius su kitomis Lenkijos korporacijomis. 1923 m. gegužės 3 d. buvo pasirašyta draugystės sutartis su korp!Welecja (iš pradžių – penkeriems metams, o nuo 1928 m. – amžinos draugystės sutartis), 1928 m. spalio 14 d. – su korp!Jagiellonia, taip pat virtusi amžina draugyste tarp korporacijų. Megzti ryšiai bei draugystės ir užsienyje: 1933 m., minint 105 m. korporacijos gimtadienį, buvo sudaryta 10 metų draugystės sutartis su Fraternitas Estica.

Vis dėlto panašu, kad Konwent Polonia pažiūros XX a. 4 deš. pradėjo skirtis nuo Lenkijos akademinių korporacijų sąjungos deklaruojamų pažiūrų. Kaip jau minėta, Polonia buvo viena iš šios Sąjungos steigėjų, tačiau 1933 m. iš šios Sąjungos išstojo.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Konwent Polonia nariai pradėjo dalyvauti judėjime prieš Lenkijos okupaciją. Pasakojama, kad tuomet visi Polonia junijorai buvo pakelti į senjorus ir gavo savo spalvas, o senjorai buvo pakelti į filisterius. Buvo nuspręsta naujų narių kol kas į Polonia nebepriimti, o esantys spalvūnai privalo kilti į kovą prieš Lenkijos okupaciją. 1939 m. spalio mėnesį Lietuvai atgavus Vilnių, smarkiai sumažėjusi Polonia dar bandė plėtoti savo veiklą, tačiau daliai filisterių emigravus į Londoną, buvo nuspręsta atgaivinti korporacijos veiklą išeivijoje. Taip baigėsi Konwent Polonia gyvavimo etapas Vilniuje.

 

Karas ir kas po jo (1939-1998 m.)

Apie Konwent Polonia veiklą išeivijoje yra išlikę pakankamai nedaug duomenų, tačiau tam tikrą įvykių chronologiją rekonstruoti galima. 1940 m. Londone įsikūrė Polonia filisterių „Ratas“. 1958 m., švenčiant Konwent Polonia 130 m. jubiliejų, įvyko pirmasis Polonia slaptas susirinkimas po Antrojo pasaulinio karo, vykęs vieno iš paskutiniųjų filisterių, dar studijavusių Dorpato universitete, bute.

Vilnius, 1928, iš http://www.konwentpolonia.pl/kwatera/kwatery-konwentu-w-wilnie

Vilnius, 1928, iš http://www.konwentpolonia.pl/kwatera/kwatery-konwentu-w-wilnie

Po dešimties metų, 1968 m., Varšuvos senamiestyje (sic!) Šv. Martyno bažnyčioje buvo atidengta memorialinė lenta žuvusiems ir nužudytiems Kownent Polonia nariams. Dar kelios memorialinės lentos buvo atidengtos ir vėliau: 1971 m. Londone, 1987 ir 1988 m. Varšuvoje. 1989 m. Londone buvo pasirašyta iki šiol galiojanti rezoliucija, pagal kurią pasižadama grįžti į kada nors nepriklausoma tapsiančią Lenkijos respubliką, o visos praeityje užmegztos draugystės su korporacijomis nenustoja galioti. Šią rezoliuciją pasirašė ne tik tuometiniai Konwent Polonia nariai, bet ir korporacijų–draugių atstovai.

1978 m. Londone buvo išleistas fil. A. Minkiewicziaus bukletas Convent Polonia 1928-1978, taip pat – pašto ženklas bei vokas su Konwent Polonia emblema. 160-asis korporacijos gimtadienis buvo atšvęstas ir Varšuvoje: buvo laikomos mišios už žuvusiuosius ir gyvuosius Polonia narius, jubiliejaus šventėje dalyvavo 53 asmenys. Nuo 1998 m., atsikūrusi Konwent Polonia tęsia savo veiklą Gdanske, o 2005 m. įsigijo namus Sopote.

Vilnius, 1934. Iš http://prawo.ug.edu.pl/wydzial/struktura_wydzialu/organizacje/konwent_polonia

Vilnius, 1934. Iš http://prawo.ug.edu.pl/wydzial/struktura_wydzialu/ organizacje/konwent_polonia

Konwent Polonia tęsia savo įkūrėjų – Filomatų bei Filaretų – tradicijas. Turiningą istoriją turinti korporacija yra vienas žymiausių lenkiškojo studentų gyvenimo atspindžių. Korporantai, dalyvavę beveik visuose svarbiausiuose politiniuose XIX-XX a. įvykiuose, kentėję Rusijos imperijos priespaudą, Pirmojo bei Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, gyvenimą išeivijoje, pagaliau veikia savo tikrojoje Tėvynėje ir vis dar vadovaujasi 1828 m. sugalvotu šūkiu, kuris mums primena garbinguosius A. Diuma muškietininkus – „Jeden za wszystkich, wszyscy za jednego“ (liet. vienas už visus, visi už vieną).

sen!Povilas Andrius Stepavičius

 

Gdanskas, 2008, http://prawo.ug.edu.pl/wydzial/struktura_wydzialu/organizacje/konwent_polonia

Gdanskas, 2008.

Atrodo, kad 1914 m. Konwent Polonia nariai lankėsi ir čia, buvusiame Bajorų vasariniame klube, paminėti vienos iš savo švenčių. Galimai tai pirmasis šios organizacijos oficialus apsilankymas Vilniuje. http://elibrary.mab.lt/handle/1/707

Atrodo, kad 1914 m. Konwent Polonia nariai lankėsi ir čia, buvusiame Bajorų vasariniame klube, paminėti vienos iš savo švenčių. Galimai tai pirmasis šios organizacijos oficialus apsilankymas Vilniuje. http://elibrary.mab.lt/handle/1/707

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuorodos:

Rocznik korporacyjny, 1828-1928, Cz.1, Warszawa (išleido Prezydjum Związku Polskich Korporacyj Akademickich), 1928.

 

1. Verta paminėti, kad Konwent Polonia nariais buvo labai daug įžymių XIX-XX a. asmenybių (pvz., jos nariu buvo Marianas Zdiechowskis, literatūros bei kultūros istorikas, Stepono Batoro Universiteto rektorius, taip pat Bronisław Wróblewskis, garsaus lenkų dailininko Andrzejaus Wróblewskio tėvas; Józefo Ignaco Kraszewskio brolis Lucjanas: dailininkas, fotografas etc). 1828-1939 m. narių sąrašas pateikiamas čia http://www.archiwumkorporacyjne.pl/index.php/muzeum-korporacyjne/wilno/konwent-polonia/

« »

© 2017 Korp! Tilia. Theme by Anders Norén.