AS.2014Ankstų balandžio 5-osios rytą dalis junijorų būriavosi autobusų stotyje su visa manta, pasiruošę dar vienai korporantiškai šventei – Akademiniam sąskrydžiui, vykusiame Troškūnuose, Anykščių rajone. Kelionė į nevieną įžymų plunksnos meistrą padovanojusį kraštą jun!Jurgio rūpesčiu praėjo sėkmingai ir nuotaikingai. Pačiuose Troškūnuose mūsų jau laukė būrelis senjorų, su kuriais draugėn susibėgę užsiregistravome šventei ir netrukus, skautų pageidavimu, turėjome paruošti trumputį korporacijos prisistatymą. Mūsų korporacija skėlė skambų lotynišką šūkį, kurį, matyt, būtų galima tituluoti kaipo tapusiu asmeniniu pokštu. Po to sekė susipažinimo žaidimas, sukėlęs ne vieną juoko bangą. Tokia tad buvo pradžia.

Šįmet Akademinė skaučių draugovė drauge su korp!Vytis korporantus kvietė skaityti pranešimus tema „Ryškiausi mūsų planetos akademiniai šviesuoliai“, taigi kol virtuvėje ritmingai tarškėjo puodai, kiti klausėsi pasakojimų apie Vydūną, Tomą Venclovą, Algirdą Julių Greimą, Justiną Vienožinskį, gyvūnų gelbėtoją Luke Gamble bei Salvadoro revoliucinio judėjimo lyderę Melida Anaya Montes. Mūsiškiai jun!Emilis ir jun!Elena gana artistiškai pristatėistoriką Adolfą Šapoką. Na, o viską galop vainikavo skautų parodytas dokumentinis filmas apie NASA mokslininką bei pirmąjį atkurto VDU rektorių Algirdą Antaną Avižienį.

Pasibaigus pristatymams korp!Fraternitas Lituanica apdovanojo „Lietuvos studentų korporacijos iššūkio 2013“ geriausiuosius, kuriais šįkart tapo corp!RePublica, palikę kitus užnugary. Medikai pažadėjo, jog tai ne paskutinis iššūkis, tad atsigriebti kitiems galimybių dar bus!

Apsidovanoję ir pasisotinę korp!Tilia junijorai ėmė ruošti aplinką alučiui, už kurį buvome atsakingi. Sulaukę kitų moralinio ir fizinio palaikymo (pastarasis, tiesa, išties gelbėjo prasidėjus bokalų skambėjimui) susitvarkėme su šia užduotimi, nepaisydami startinių nesklandumų. Žinodami „žaidimo“ taisykles galėjome ir patys draugiškai patarti kaimynystėje sėdintiems susipažinti su jomis. Drįstu teigti, kad besirūpindami reikiamu skysčių kiekiu užsidirbome ne vieną šimtinę karmos taškų iš korporantų, negailėjusių gražių žodžių ir net žadėjusių apsaugą neuždengtiems bokalams. Ir žinoma – dainos, kalbos, palingavimai susikibus už parankių, tostai, padėkos, juokeliai, viena kita bausmelė – viskas pagal pilną programą. Prezidiumui paskelbus baigtį pereita prie šokių ir kitokiausių pramogų, kurias kiekvienas rinkosi individualiai.

Kitas rytas, kaip ir planuota, prasidėjo šv. Mišiomis, o baigėsi bendrais pusryčiais, po kurių bendražygių ratas ėmė tirpti, kol galop paskutinieji apleidome patalpas ir pajudėjome sostinės link.

Dardant autobusui dar mąsčiau, kad po šio savaitgalio darosi kiek lengviau suvokti, kur save nuvedžiau. Mat ir savi veidai tapo dar labiau pažįstami, ir svetimi nebėra tokie pat baugūs, o ir tas malonus procesas, kurį būtų galima pavadinti idėjų sklaida, pasirodė esąs pravartus.

Taigi norisi dar kartą padėkoti organizatoriams – Akademinei skaučių draugovei ir korp!Vytis bei draugams, buvusiems kartu: corp!RePublica, korp!Fraternitas Lituanica, korp!Neo-Lithuania, korp!Saja.

Jun! Greta Paskočiumaitė